Metodinė taryba

METODINĖ VEIKLA

Mokytojų metodinės veiklos tikslas – sudaryti sąlygas nuolat tobulinti kvalifikaciją ir kompetenciją, reflektuoti savo darbą, ieškoti iškilusių problemų sprendimų, aptarti ir skleisti gerąją patirtį, plėtoti pedagoginę saviraišką ir kūrybiškumą, įgyvendinti inovacijas, siekti ugdymo kokybės.

METODINĖ TARYBA

(patvirtinta direktoriaus įsakymu 2023-09-01, Nr. V-145)

Ščeglinskaitė Ramunė – metodinės tarybos pirmininkė

Razmislevičiūtė Dalia – narė; pradinio ugdymo mokytojų metodikos grupės pirmininkė, pradinio ugdymo mokytoja metodininkė

Korolkova Inga – narė; lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodikos grupės pirmininkė; lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja

Navickienė Gitana – užsienio kalbų mokytojų metodikos grupės pirmininkė, anglų kalbos mokytoja metodininkė

Pauliukienė Irma – narė; tiksliųjų mokslų mokytojų metodikos grupės pirmininkė; matematikos vyresnioji mokytoja

Arbačiauskienė Elena – narė; socialinių mokslų mokytojų metodikos grupės pirmininkė, geografijos mokytoja metodininkė

Mikoliūnienė Inga – narė, gamtos mokslų mokytojų metodikos grupės pirmininkė

Maknienė Sigita – narė, dorinio, meninio, fizinio ugdymo mokytojų metodikos grupės pirmininkė

Dikevičienė Rasa – metodinės tarybos koordinatorė; direktorė

Grigiškių ,,Šviesos“ gimnazijos metodinės veiklos organizavimo nuostatai, parengti remiantis ,,Rekomendacijomis mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų metodinei veiklai organizuoti“, patvirtintomis 2009 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr.1.18-71.

REKOMENDACIJOS MOKYTOJŲ IR PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ METODINEI VEIKLAI ORGANIZUOTI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Dokumente pateikiamas metodinės veiklos tikslas, uždaviniai, metodinių grupių ir metodinės tarybos funkcijos, metodinės veiklos organizavimo tvarka, reglamentavimas ir koordinavimas.

Metodinė grupė – gimnazijoje pagal ugdymo dalykus susibūrusi mokytojų grupė.

Mokyklos metodinė taryba – gimnazijos metodinių grupių pirmininkus jungianti taryba, kuri organizuoja ir koordinuoja metodinių grupių veiklą.

II. METODINĖS VEIKLOS PRINCIPAI, TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR FORMOS

Mokytojų metodinė veikla savanoriška ir savarankiška, patys mokytojai ir gimnazija inicijuoja šią veiklą, pasirenka jos turinį ir formas. Mokytojų metodinė veikla orientuota į mokytojų kūrybiškumą ir atsakingumą.

Mokytojų metodinės veiklos tikslas – sudaryti sąlygas nuolat tobulinti kvalifikaciją ir kompetenciją, reflektuoti savo darbą, ieškoti iškilusių problemų sprendimų, aptarti ir skleisti gerąją patirtį, plėtoti pedagoginę saviraišką ir kūrybiškumą, įgyvendinti inovacijas, siekti ugdymo kokybės.

Metodinės veiklos uždaviniai:

1. telkti mokytojus įgyvendinti šalies ir regiono švietimo politiką;

2. skleisti švietimo/pedagogikos naujoves bei pedagoginę patirtį;

3. plėtoti mokytojų bendradarbiavimą;

Metodinės veiklos formos gali būti įvairios (pamokos stebėjimas ir aptarimas, patyrusio mokytojo konsultacijos, seminarai, mokslinės, praktinės bei metodinės konferencijos, metodinės dienos, konkursai, pedagoginių idėjų mugės, kūrybinės grupės, naujovių apžvalga, anotacijų, publikacijų, rekomendacijų rengimas, metodinių darbų, mokymo ir mokymosi priemonių rengimas, bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, apskritojo stalo diskusijos, kolegų mokymas, stažuotės ir kt.) ir pasirenkamos pagal metodinės veiklos tikslus.

III. METODINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS

Gimnazijoje metodinė veikla organizuojama pagal modelį: mokytojų metodinės grupės ir metodinė taryba.

Metodinei grupei vadovauja grupės narių išrinktas vadovas. Metodinei tarybai vadovauja metodinių grupių metodinių grupių pirmininkų išrinktas vadovas.

IV. METODINIŲ GRUPIŲ, TARYBOS VEIKLOS KRYPTYS

Gimnazijos metodinių grupių veiklos kryptys:

1. racionaliai derinti ugdymo dalyko, toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo procesą, vertinimą;

2. kartu aptarti naujus dokumentus, metodikos naujoves;

3. susitarti dėl ilgalaikių ir trumpalaikių mokomųjų dalykų planų rengimo principų ir tvarkos;

4. suderinti vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą, aptarti jų naudojimą;

5. aptarti mokinių mokymosi poreikius ir susitarti dėl mokomųjų dalykų, modulių, pasirenkamųjų dalykų pasiūlos;

6. aptarti tarpdalykinę integraciją, sudaryti individualiąsias dalykų programas, gabių ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo individualizuotas programas;

7. aptarti ugdymo procese mokinių sukauptą patyrimą;

8. nagrinėti ugdymo sėkmingumą ir mokinių pasiekimus;

9. konsultuotis dėl pedagoginių problemų sprendimo būdų ir darbo metodikų; dalyvauti dia-gnozuojant mokinių pasiekimus;

10. teikti siūlymus metodinės veiklos organizavimo klausimais gimnazijos metodinei tarybai, va-dovui, jo pavaduotojams ugdymui, mokytojų tarybai.

11. dalytis gerąja patirtimi;

12. keistis informacija ir bendradarbiauti su kitomis metodikos grupėmis, teikti siūlymus metodinei tarybai dėl ugdymo turinio formavimo ir ugdymo organizavimo gerinimo;

13. analizuoti, ar kvalifikacijos tobulinimo renginiai atitinka gimnazijos ir mokytojų poreikius.

Gimnazijos metodinės tarybos veiklos kryptys:

1. kartu su gimnazijos vadovu, jo pavaduotojais ugdymui nustatyti mokytojų metodinės veiklos prioritetus gimnazijoje;

2. koordinuoti gimnazijoje veikiančių metodinių grupių veiklą siekiant ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;

3. aptarti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, pagal esamus gimnazijos prioritetus;

4. inicijuoti mokytojų bendradarbiavimą, gerosios pedagoginės patirties sklaidą,

bendradarbiavimą su mokytojų asociacijomis, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo pagalbos įstaigomis ir kt.;

5. kartu su gimnazijos vadovu, jo pavaduotojais ugdymui nagrinėti ir planuoti ugdymo turinį, ug-dymo proceso aprūpinimą, ugdymo kokybę ir ugdymo inovacijų diegimą;

6. prireikus vertinti mokytojų metodinius darbus bei mokytojų praktinę veiklą;

7. prireikus teikti siūlymus metodikos grupėms, gimnazijos vadovui, jo pavaduotojams, gimnazijos metodinei tarybai.